Kas jos yra Visos tos moterys Aukštos ir plonos Tiesiais žvilgsniais Ir storais balsais   Kas jos tokios, tos moterys Tamsiais plaukais Ir gyvomis akimis Gražiais rūbais Citrusais, rožėm, muskusu ar Indija kvepiančios Tokios ugningos ir ypatingos   Moterys, kurias aš stebiu Filmuose, gatvėj, mieste Visos tos moterys Ryškios moterys Kai kurias jų Randu šalia tų, kuriuos pamilstu   Galvoju, jos mano priešybė Visai kitokios, nei aš Nejučia bandau tapti Kaip tos, kurias žvilgsniais seku Ryškia ir gražia Ryžtinga, aistringa Skardžiu garsiu pilviniu balsu   Nepavyksta   Bet naktimis, kai sapnuos susitinkam Savo sapnuose aš jas regiu Kažkas yra, ką ten atpažįstu Jos tampa artimos man Visos tos moterys Ryškios ir žavios Lieknos ir figūringos Valdingos ir ramios Garsios, aistringos, ryžtingos   Visos tos moterys Dalį jų savyje atpažįstu Aptinku savo ryžtą ir garsą Savo aistrą ir drąsą Savo jėgą, savo ramybę Savo galią, kylančia pilvu Srūvančią venomis, tekančią pirštais   Pamažu vis menkiau Jas matau pavojingas Vis mažiau noriu tapti jomis Visos tos moterys Tos gražios ir įspūdingos moterys Gal savo sapnuose Jos svajoja tapti manimi?   * Kai per tą naktį paaugu, Iškylu virš debesų Išaugu kažkokią fantaziją Apie realybę kurioje gyvenu Kai atsiplėšiu nuo įsitikinimų, kuriuos turėjau Bent trumpam nuo visko, kas žinau, jog esu   Kai smalsumą pasikinkius Ramiai aš save sutinku, įsižiūriu Atrandu, kad tai aš Aš esu Aš pati ir esu   Visos tos moterys   ** 2024 10 28 Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė

Nors ir labai norėtųsi kartais priešingai – tėvystėje nėra vieno teisingo atsakymo į kylančius klausimus – viskas priklauso nuo daugybės faktorių. O kad tą iliustruočiau, papasakosiu vieną istoriją. Tai mūsų šeimos istorija apie miegą. Vasarą, kai vaikų darželis nedirbo, mes daug laiko leidome kartu, ir kažkuriuo metu jaučiausi net prievolėje tiek daug laiko leisti su vaikais, aš pamenu nervinausi dėl kontakto miego metu. Didžioji matavosi lovą vaikų (kol kas žaidimų) kambaryje, vis pabandydama ten pamiegoti ir vis sugrįždama pas mus. O mūsų miegojimo erdvė yra 180+90 cm – didžiulė dvigulė ir greta viengulė lova, kurioje miegame keturiese: vyras, mažoji, aš ir didžioji dukra. Kartais miega kartu ir katinas. Kalbant apie vaikų miegą drauge su tėvais, niekada nejutau būtinybės išskubinti vaikų išsikraustyti į savas lovas ar savus kambarius. Viena – žinios apie kontakto ir artumo poreikį, kita – žinios apie prieraišumą ir savalaikį savarankiškumą, trečia – savo pačios vaikų matymas ir pažinimas, o ketvirta – jog miegas visiems viename kambaryje niekada nebuvo problema nei man, nei vyrui. Iki šios vasaros, kol vienu metu pajutau, kad to artumo jau darosi per daug – MAN per daug. Ir nespėjau nieko su tuo dar daug nuveikti, tik išpuošti vaikų kambario sieną, kurioje stovi jų dviaukštė lova, lipdukais, kad padėtume tą erdvę kurti jaukesnę, kviečiančią. O tada vaikai išėjo į darželį. Išėjo į naują darželį, lankyti jį pradėjo noriai ir intensyviai, aš pradėjau beveik normaliu tempu dirbti (t.y. kaip ir dauguma žmonių, tiesiog dieną dirbti, tik kurį laiką tai buvo utopija mūsų gyvenime, nes tai didžioji buvo maža, tai gimė mažoji, tai bandėm darželį, kurį vaikai lankė tik iki pietų miego). Ir grįždavome vakarais namo vieni kitų pasiilgę. Vaikai pilni įspūdžių, mes pilni įspūdžių, o per vakarus, vaikams išžaidžiant ar išreiškiant susikaupusias emocijas, išsikonkuruojant tarpusavyje, per vakarienes, indus, skalbinius, apsitvarkymą, pasiruošimą kitai dienai ir taip toliau – to laiko išsibūti kartu pakankamai, man buvo ir yra šiek tiek per maža (nors vaikų emocijų kartais ir tikrai per daug). Vakarais pastebėjau, jog užmigdžiusi vaikus, kartais dar noriu tiesiog greta pagulėti ir pabūti jų apsupty. Pajausti jų šiltus delniukus ir padukus. Šito seniai jau nebuvo vasarą, kai norėdavosi rautis iš lovos ir nusimesti tą vaikais aplipusią mamos odą, patirti save kaip atskirą, moterį, žmogų, ne tik kaip mamą. Ir dabar, rugsėjui įsibėgėjus, įvairias savo puses pamaitinus, į naujas rutinas visiems šiek tiek įsivažiavus ir ieškant būdų kaip jose būti patogiau, tinkamiau ir arčiau vieniems kitų, šiame kontekste, tas miegas kartu tapo toks saldus! Vakarais aš net laukiu, kol atsigulsiu ir jas priglausiu. Lėtai aptarsime lovoje dieną, galėsiu pajausti pulsą, kaip jos. Galėsiu sureaguoti į prašymą apsikabinti po baisaus sapno. Užkloti. Ar tiesiog kartais susiliesti pėdomis. Tas laikas greta, per naktį užpildo kažkokį trūkumą, kuris randasi dienos metu. Kur ir smagu nesimatyti, ir ilgu nesimatyti. Ir tokiu būdu tas artumas šiuo metu manęs nebekankina ir nebeerzina. O vaikai, kaip tyčia, po daugiau įspūdžių ar nutikimų per dieną, prisiridena arčiau. Ir tai man yra dovana – ši galimybė būti arti vieniems kitų. Tol kol reikia, tol kol norisi. Panašu buvo, kai gimė mažoji – nors daug aplinkinių rekomendavo, o kai kurie netgi primygtinai spaudė, dar besilaukiant antrosios dukros, pirmąją skubėti kraustyti į savo lovą, į kitą kambarį, mes likome miegoti visi kartu, ir iki šiol manau, kad tai buvo vienas didžiausių adaptacijos palengvinimų mūsų šeimoje, mūsų vaikui ir mums, tuo konkrečiu metu. Saugumas yra įkūnytas patyrimas – tai reiškia, jog mes jį patiriame, patiriame savo kūnu. Mes galime daugybė dalykų suprasti, žinoti ir vis tiek daug ko stigti. O kartais galime tiesiog patirti. Kūnų artumas man yra tiesus kelias į saugumą. Kartais net naktį, vidury klampaus sapno ištiesus rankutę ir palietus šiltą artimą – to gana. Moralo nebus – nors kaip psichologė ir knygų apie motinystę ir tėvystę autorė dažnai susiduriu su lūkesčiu, tą moralą, lyg kokį išrišimą tučtuojau suteikti – šiuo tekstu nenoriu nei pasakyti, kad reikia miegoti kartu, nei kad nereikia. Nes man rodos būtent taip ir atsiskleidžia, kaip esant skirtingoms aplinkybėms gali iškilti skirtingi, tiek mūsų pačių, tiek ir mūsų vaikų poreikiai. Ir tai yra svarbu – atsižvelgti į tai, kaip yra šiandien, šiuo metu mūsų šeimai šioje situacijoje, šiose aplinkybėse, o ne apskritai ieškoti objektyviai teisingų atsakymų ir sprendimų. Nes tokių nėra. Bandykite ir matuokitės 😊 ** #psichologas #psichologija #motinystė #miegas #mažųvaikųmiegas #vaikųauginimas

Jau ritasi antra tokia savaitė, kai esu nepatenkinta savo elgesiu su vaikais. Ne tik elgesiu bet ir nusiteikimu – labai norėčiau būti mielesne mama, o esu užsiknisusi, pavargusi, be jėgų, nekantri ir labai norinti ramybės.  Tai buvo ypatingai sunkios ir darbingos kelios savaitės. Aš labai pavargau, o drauge ir pasiilgau vaikų, ir jos pasiilgo manęs. Tad mano lūkestis sau – jog kantriai ir su entuziazmu būsiu drauge, kai susitinkame, o iš tiesų, pabuvus gerą valandą aš jau jaučiuosi išsekusi ir noriu atsitraukti. Ir mano lūkestis joms, matyt, gerokai išsikreipęs – kadangi žinau, jog manęs pasiilgo, nejučia tikiuosi, jog apsikabins ir kiurksosime susiglaudusios kartu. Bet kurgi, prieš tai juk tenka išveikti ir parodyti viską, kas buvo užsikaupę, užlaikyta: vos man įžengus pro namų duris vaikai iškart susipyksta, susimuša, tada abi puola mane, tempia kiekviena mane savo pusėn ir galiausiai pradeda prašyti filmukų, paėmusios juos kaip dar vieną priežastį tiesiog išsiverkti, nes na dažniausiai tų filmukų gi nebūna ir jos tą puikiai žino. Taigi, aš pavargusi, jos išsiderinusios. Dienos sunkios ir dažnai nepadedam mes vieni kitiems nei sau stabilizuotis. Ir matyt šias kelias savaites taip jau bus. Kol jau truputį pailsėsiu ir atsikvėpsiu. Kai jau truputį daugiau bus energijos, kai ne tik fiziškai bet ir emociškai daugiau pajėgsiu įsitraukti į buvimą su vaikais. Kai daugiau norėsiu ir ilgiau pajėgsiu.  Truputį suminkštėju atradusi, jog greta to nuovargio, sunkumo ir lūkesčių sau, joms ir buvimui kartui, nenoriu bent jau lipdyti antro lūkesčių aukšto – kuo greičiau pasikeisti, arba nuo rytojaus daryti visiškai kitaip. Nes taip tiesiog neįvyks. Pereinamieji laikotarpiai būtini, kad pakeisti būseną. Neįmanoma peršokti iš vienos, į kitą. Kas įmanoma – iš lėto ir po truputį: stabilizuotis, rimti, artėti vieniems prie kitų. Truputį dažniau sureaguoti, taip, kaip norisi, nei vakar. Kokį kartelį mažiau papriekaištauti. Truputį švelniau skubinti. Kokiu vienu sykiu daugiau atsiprašyti ir pabandyti iš naujo. Po truputį irgi yra labai gerai, nenuvertinkim to. ** #psichologija  #psichologas   #ryšys   #nuovargis   #ryšyje   #vaikųauginimas   #motinystė   #darbasirvaikai   #workingmoms

Susipažinkite su psichologe Eglė Lukinaitė - Vaičiurgienė - dviejų mergaičių mama, dviejų knygų autore, studijos "Natūrali Motinystė" bendraįkūrėja. "Ryšyje" Eglė dalinasi savo mintimis apie motinystę, kūrybą ir psichologiją. RYŠYJE psichologija | motinystė | santykiai | kūryba APIE RYŠYJE Žmogų matau ryšyje. Jis egzistuoja ir atsiskleidžia tik santykyje su kitu. Tad ryšio vis ieškau, pastebiu, patiriu, terapijoje padedu patirti kitiems. Ir nuolatos apie savo patyrimus rašau. Esu psichologė, mama ir rašytoja , tad RYŠYJE jungia mano profesinę ir asmeninę patirtį, žinias, interesus - mano darbą, gyvenimą ir kūrybą. Mano tikslas - pasitelkiant psichologijos ir psichoterapijos žinias ir rašymo įgūdžius, pakviesti skaitytojus pažinti savo vidinį pasaulį. RYŠYJE - patyriminiai terapiniai tekstai ir knygos apie santykį su savimi, kitais ir pasauliu. Daugiau apie RYŠYJE NAUJIENA! Kiekvieną savaitę – po naują psichoterapinį tekstą! Jau beveik pusę metų reguliariai rašau ilgus ir kokybiškus tekstus Substack'e. Besidominčius psichologija ir psichoterapija, kviečiu jungtis į mano augančią Substack bendruomenę ir padovanoti sau skaitymo ritualą, kviečiantį geriau pažinti savo vidinį pasaulį ir kuriamus santykius. Noriu! PSICHOLOGĖS EGLĖS LUKINAITĖS-VAIČIURGIENĖS KNYGOS Knyga „Didžioji sesė“ Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė, Ieva Žilytė Naujo vaiko atsiradimas šeimoje – didelis įvykis visai šeimai ir kiekvienam jos nariui. Mamą užklumpa stiprus negalėjimo pasidalinti jausmas, kaltė ir rūpestis, kaip padėti pirmagimiui, besirūpinant kūdikiu. O vaikui šis didžiulis pokytis atneša daug nesaugumo. Ši knyga – tai terapinė istorija apie naujo vaikelio šeimoje atsiradimą, įgarsinanti pirmagimio patyrimą: nuo baimės, smalsumo, pasimetimo mamai besilaukiant iki pykčio, noro atstumti ir vienišumo kūdikiui gimus, nuo erzulio ir tarpusavio rietenų iki draugystės užuomazgų su paūgėjusiu broliuku ar sesute. Įsigyti knygą Knyga „Dviejų vaikų mama“, 2023 m. Šioje knygoje atvirai pasakoju savo asmeninę dviejų vaikų motinystės istoriją, derindama ją su psichologijos žiniomis bei psichologinio konsultavimo praktika. Knygoje rasite informacijos, palaikymo, empatijos. Ir kvietimą stabtelėti, reflektuoti savo ir visos šeimos situaciją, priimti jums palankius sprendimus ir kurti konstruktyvesnį santykį su savo jausmais ir nauja tėvystės realybe. Tai terapinė knyga, padėsianti geriau suprasti save ir savo jausmus bei apgobsianti jausmu, kad šio tapsmo sunkumus patiriate ne vienos. Daugiau > Įsigyti knygą Knyga „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“, 2022 m. Knyga „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“ – apjungia šį tėvystės dvipusiškumą. Pirmoji knygos dalis yra apie vaikų raidą ir psichologiją, bei dėmesingą, atliepiančią, sąmoningą tėvystę. Antroji – apie pačius tėvus, mūsų vidinį pasaulį, jausmus ir išgyvenimus. Mūsų pačių santykis su savimi yra pagrindas tam, kokį santykį su aplinkiniais ir savo vaikais mes kursime. Nesukūrę ryšio su savimi, augindami vaikus tiesiog įstrigsime bandydami taikyti aibę realybėje neveikiančių patarimų. Taip dažnai ir nutinka. Ryšys šioje knygoje įgauna ir dar kitą prasmę – tai tamprus ryšys tarp šių dviejų tėvystės pusių – vaikų ir savęs, kaip tėvų, auginimo. Daugiau > Įsigyti knygą RŪBAI SU SVARBIA ŽINUTE Mes esame sukurti ryšiui. Ryšyje rūbai – tai kvietimas kreipti dėmesį į santykį, kurį kuriame su kitais ir savimi ir patirti buvimo RYŠYJE teikiamą džiaugsmą ir saugumą. Parduotuvė NAUJAUSI TINKLARAŠČIO ĮRAŠAI Visos tos moterys Kas jos yra Visos tos moterys Aukštos ir plonos Tiesiais žvilgsniais Ir storais balsais Kas jos tokios, tos moterys Tamsiais plaukais... TĖVYSTĖJE NĖRA VIENO TEISINGO ATSAKYMO / mūsų istorija apie miegą Nors ir labai norėtųsi kartais priešingai – tėvystėje nėra vieno teisingo atsakymo į kylančius klausimus – viskas priklauso nuo daugybės... Darbas su vaikais ir lūkesčiai Jau ritasi antra tokia savaitė, kai esu nepatenkinta savo elgesiu su vaikais. Ne tik elgesiu bet ir nusiteikimu APIE TUŠČIĄ LAIKĄ lėtai sau gėriau kavą, nes šovė išganinga mintis, priminusi man apie tai, kad SUSTOTI SVARBIAUSIA TADA, KAI ATRODO, JOG BŪTINA LĖKTI. Jausmai išryškėja, kai yra pamatyti Jau visai einant miegoti Ugnė ant manęs supyko. Tai buvo nelogiška ir mano akimis neteisinga, nes buvome susitarę kitaip – burtas lėmė,... Tai yra meilė Dirbu su sergančiais vaikais namuose. Skrebinu kompu miegamajam išsijuosusi, nes žinau, jog be kurią akimirką galimybė užbaigti net ir... Lyg prasiskyrusi klampynė Šis šlykštokas kapsintis oras, vaikų ligos ir jų užsukta nesibaigianti keitimosi su vyru vaikų priežiūra estafetė, susištabeliavę ir... Naujo lapo fenomenas Tiek daug soc. tinkluose matau ir man kelia smalsumą šis fenomenas: "nuo Naujųjų metų", "nuo pirmadienio", "nuo pavasario", galiausiai... Visi įrašai Gaukite naujienas pirmieji Prenumeruoti naujienas Puiku, esi ryšyje! APIE MANE Rašymas man yra vienas iš būdų suprasti, integruoti patirtį, žmones, santykius, pasaulį. Rašydama stabteliu, atrandu, suvokiu, išjaučiu, įprasminu. Rašau, nes kitaip negaliu. Mane tai džiugina, man padeda. O kartais - padeda ir kitiems. Esu Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė. Rašytoja, psichologė, geštaltinės psichoterapijos praktikė ir dviejų mergaičių mama . Su kolege esame įkūrusios psichologijos studiją šeimai "Natūrali Motinystė", bei esu savo trijų knygų: „Dviejų vaikų mama“, "Ryšys su vaiku, ryšys su savimi" bei „Didžioji sesė“ autorė ir leidėja. Dirbant terapinį darbą, auginant vaikus, nuolatos mokantis ir tiesiog kasdieniame gyvenime, jaučiu jog mane lydinčios temos yra jausmai, santykiai, motinystė, kūryba, psichologija. "Ryšyje" jos susijungia. Daugiau Contact SUSISIEKIME MB Ryšyje į.k. 306398432 info@rysyje.lt +37068409704 Vardas El. pašto adresas Pavardė Žinutė Siųsti Ačiū už žinutę!

Niekur nerandame šio puslapio! Kviečiame apsilankyti mūsų svetainėje ir ten rasti tai, ko ieškote. Pradžia

Pasiklausykite psichologės Eglės Lukinaitės - Vaičiurgienės knygų pristatymų ar kitų renginių įrašų. Eglė Lukinaitė - Vaičiurgienė - dviejų mergaičių mama, psichologė, knygų autorė, studijos "Natūrali Motinystė" bendraįkūrėją. KLAUSYTI, ŽIŪRĖTI, DALYVAUTI Knygų pristatymų ir renginių audio įrašai Psichologė Eglė Lukinaitė - Vaičiurgienė KLAUSYTI AUDIO ĮRAŠŲ Knygos "Dviejų vaikų mama" pristatymas Kaune 2023 06 06 Eglė Lukinaitė Vaičiurgienė ir Milda Kukulskienė "Nuo dviejų vaikų motinystės tapsmo, patiriamų jausmų, sunkumų. Kalbėjom apie mamas ir šiek tiek apie tėčius. Apie asmenines ribas, apie pyktį ir agresiją bei įvairias jos prasmes ir puses. Apie bejėgystę, įkalinimą ir įsikalinimą ir kažkur dingstančią tėvų galią. Apie priklausomybę nuo kitų, įsitraukimą ir pagalbą, apie savo pačių poreikius ir jų tenkinimo svarbą. Apie aukojimosi ir kančios herojiškumą, ir apie kultūrinį kontekstą, kuriame šiuolaikinės mamos gimsta, auga, ir augina, kuriame auga vaikai. Ir galiausiai apie atsiskyrinėjimą ir atsiskyrimą vaikams augant - motinystės "afterpartį", kai labai intensyvus artumo su vaikais etapas baiginėjasi, jį keičia kitas, naujas. Apie tą mūsų pačių, kaip tėvų augimą ir brandą, apie kitokį santykį tiek su motinyste, tiek su vaikais, tiek su įvairiomis savo gyvenimo sritimis ir pasirinkimais." Knyga "DVIEJŲ VAIKŲ MAMA" Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė 18,00 € Kaina Skaityti daugiau Kviečiu pasiklausyti knygos pristatymo audio įrašo Knygos "Dviejų vaikų mama" pristatymo Kaune fotogalerija Knygos "Dviejų vaikų mama" pristatymas Vilniuje 2023 04 24 Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė , Ieva Šuipė, Beata Nicholson, Marija Keršanskienė Motinystė - kaip metų laikai. Neišvengiamai besikeičianti, visada savaip intensyvi, sunkiai suplanuojama ir nepavaldi mūsų lūkesčiams. Jau vis daugiau aptariama, tyrinėjama, ir drauge dar kažkiek paslaptinga, mistifikuojama, nesuprasta, iššūkių kupina ir dažnai vieniša. Kokia yra šių dienų motinystė? Ką mes apie ją kalbame, o kas vis dar lieka nutylėta? Ar svarbu ir kodėl svarbu kalbėti apie įvairias motinystės puses ir patyrimus? "Nuo kūrybos, motinystės lūkesčių ir jų dužimo, pasirengimo, prasmės, sudėtingumo išgyvenant momentus su mažais vaikais, o paskui jausmo, jog viskas taip laikina ir greitai praeina. Apie tapsmo dviejų vaikų mama unikalumą, netobulumą ir jo grožį bei motinystės dovanas, galiausiai tėčius, jų vaidmenį be įsitraukimą - pokalbis liejosi, lietė svarbias ir asmeniškas temas, kuriomis dalijosi pašnekovės ir vis buvo pasitinkamas tai juoko, plojimų, tai ašarų publikos akyse." Žemiau rasite pristatymo įrašą, kuris buvo publikuotas tinklalaidėje "Kalba mamos". Daugiau tinklalaidės įrašų galite klausyti čia: klausyti Kalba mamos Spotify Knyga "DVIEJŲ VAIKŲ MAMA" Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė 18,00 € Kaina Skaityti daugiau Kviečiu pasiklausyti knygos pristatymo audio įrašo Knygos "Dviejų vaikų mama" pristatymo Vilniuje fotogalerija Knygos "Dviejų vaikų mama" pristatymas Kaune 2023 06 06 Knygos "Dviejų vaikų mama" pristatymas Vilniuje 2023 04 24 PSICHOLOGĖS EGLĖS LUKINAITĖS-VAIČIURGIENĖS KNYGOS Knyga „Dviejų vaikų mama“, 2023 m. Šioje knygoje atvirai pasakoju savo asmeninę dviejų vaikų motinystės istoriją, derindama ją su psichologijos žiniomis bei psichologinio konsultavimo praktika. Knygoje rasite informacijos, palaikymo, empatijos. Ir kvietimą stabtelėti, reflektuoti savo ir visos šeimos situaciją, priimti jums palankius sprendimus ir kurti konstruktyvesnį santykį su savo jausmais ir nauja tėvystės realybe. Tai terapinė knyga, padėsianti geriau suprasti save ir savo jausmus bei apgobsianti jausmu, kad šio tapsmo sunkumus patiriate ne vienos. Daugiau > Įsigyti knygą Knyga „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“, 2022 m. Knyga „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“ – apjungia šį tėvystės dvipusiškumą. Pirmoji knygos dalis yra apie vaikų raidą ir psichologiją, bei dėmesingą, atliepiančią, sąmoningą tėvystę. Antroji – apie pačius tėvus, mūsų vidinį pasaulį, jausmus ir išgyvenimus. Mūsų pačių santykis su savimi yra pagrindas tam, kokį santykį su aplinkiniais ir savo vaikais mes kursime. Nesukūrę ryšio su savimi, augindami vaikus tiesiog įstrigsime bandydami taikyti aibę realybėje neveikiančių patarimų. Taip dažnai ir nutinka. Ryšys šioje knygoje įgauna ir dar kitą prasmę – tai tamprus ryšys tarp šių dviejų tėvystės pusių – vaikų ir savęs, kaip tėvų, auginimo. Daugiau > Įsigyti knygą